Kas yra ir kas nėra homeopatija?

Tai ne „žolelės“. Tai ne lėtas ir ilgas gydymas. Tai nebūtinai „natūralūs“ preparatai.

Homeopatija jau daugiau nei 200 metų išlieka vienu efektyviausių Vakarų medicinos metodų. Jos pradininkui vokiečių gydytojui S. Hahnemannui pavyko praktiškai pritaikyti Panašumo dėsnį (Panašus gydo panašų) ir pradėti visiškai naują farmakologijos kryptį, nė kiek nepanašią į mums įprastą, kurią pavadino homeopatija (gr. homeos – panašus, pathos – liga).

Dar S. Hahnemann laikais puikių rezultatų pasiekta homeopatiškai gydant sunkias infekcines ligas, tokias kaip cholera, šiltinė, skarlatina ir kt. 1918 m. JAV siaučiant ispaniškojo gripo epidemijai mirtingumas gydant aspirinu buvo 40%, tuo tarpu homeopatinėse ligoninėse bei ambulatorijose nesiekė 1 %.

Šiandien homeopatija paplitusi visame pasaulyje. Kai kuriose Europos valstybėse homeopatinio gydymo išlaidas apmoka daugelis privačių draudimo bendrovių.

Ilgą laiką buvęs neaiškiu homeopatinių preparatų (HP) veikimo mechanizmas šiandien įgauna vis didesnį mokslininkų susidomėjimą ir palaikymą.

Klasikinių HP gamybos principai nesikeičia nuo pat S. Hahnemanno laikų – vaistinė žaliava potencijuojama atliekant eilę serijinių praskiedimų ir sukratymų. Tokie preparatai pasižymi ypatingai maža pradinės medžiagos koncentracija, tačiau jų reguliacinis poveikis organizmui daug labiau išreikštas nei grynos pradinės medžiagos.

Prireikė nemažai laiko, kol buvo pastebėtos neįprastos tokių preparatų savybės. Pvz., palaikius vieną šalia kito HP ir paprasto vandens mėgintuvėlius, per maždaug 1,5 mėn. vanduo įgauna to HP savybių (su sąlyga, kad tai šviesaus stiklo mėgintuvėliai). Dabar gi naudojame prietaisus įgalinančius šį procesą atlikti per… 30 sekundžių!

Homeopatijoje gydymui naudojami signalai (informacija, vibracijos) šiandien gali būti „nuskaityti“ praktiškai nuo bet kurio materialiame pasaulyje egzistuojančio objekto – ar tai būtų augalas, ar mineralas, ar tam tikrų bakterijų kultūra, ar žmogaus emocijos ar netgi vaivorykštė.

Taigi, HP – tai ne medžiaga, o informacija, signalas, vibracija, ką šiandien jau galima išmatuoti jautriais prietaisais, persiųsti laidais, elektromagnetinėmis bangomis, šviesa, ir kuris sklinda nuo nešėjo, t.y. mažų baltų žirniukų, tirpalo buteliuko, ampulės ir kt.

Signalas, vibracija pasižymi visiškai kitokiomis savybėmis negu įprastiniai cheminiai preparatai:

• HP veikia greitai ir iškart – nereikia laukti, kol jie bus pasisavinti ir nunešti su krauju į reikiamą vietą.
• HP aktyvuoja paties organizmo reakcijas, o ne atlieka darbą už jį. Prie jų nepriprantama, jie nesukelia alerginių reakcijų, juos gali saugiai vartoti naujagimiai, besilaukiančios mamos, bei senoliai.
• HP nesunku atskirti nuo žolinių ir kt. preparatų – šalia pavadinimo (jei preparatas kompleksinis – žr. išvardintas sudėtines dalis) rasit raides su skaičiais (pvz, 6D, 30C, 200K), kas nurodo vaisto potenciją. Kuo potencija aukštesnė, tuo gilesnį ir ilgiau trunkantį poveikį turi HP.
• Visi HP pirmiausiai išbandomi sveikų savanorių: dažniausiai pačių homeopatų ir jų aplinkos žmonių. Sužinoma kokias reakcijas, būsenas tas HP gali sukelti, įskaitant subtiliausius pojūčius, emocijas, sapnus ir kt. Tai ir sudaro HP aprašymą.

Jums atėjus į konsultaciją homeopatui pirmiausiai ir rūpi Jūsų organizmo simptomai, reakcijos, jas sukėlusios situacijos, kuo jūs skiriatės nuo kitų, sergančių ta liga.

Stiprioji homeopatijos pusė – darbas žmogumi kaip visuma (holistinis požiūris), todėl ligos diagnozė bei gydytojo specializacija siauroje srityje retai kada turi įtakos HP parinkimui ir gydymo sėkmei.

Homeopato Jums tinkamai parinktas (greit ir gerai veiksiantis) HP turi kuo tiksliau atitikti jūsų organizmo situaciją ir reakcijas, t.y. būti kiek galima labiau panašus. Simptomų sulyginimui dažniausiai naudojami tam skirti žinynai ar kompiuterinės programos. HP parinkimui galima naudoti ir įvairias testavimo metodikas (žr. Vega testas).

Ko tikėtis pradėjus vartoti homeopatiją?

Ūmiais atvejais tinkamai parinkto HP poveikis pajuntamas iškart arba minučių bėgyje. Paprastai tai galima įvardinti kaip bendrą pagerėjimą – žvalumą, nuotaiką, energiją. Netrukus lengvėja ir vietiniai simptomai.

Neretai pasitaiko vadinamas pirminis homeopatinis paūmėjimas – kuomet simptomai, pvz., sloga ar skausmas, iš pradžių trumpam paūmėja (pataikėm!), po to, kaip taisyklė, vyksta greitas sveikimas. Kartais paūmėjimas nelabai pageidaujamas, tačiau praktikoje taip pasiektas rezultatas būna stabilesnis…

Lėtinių ligų atvejais galioja tos pačios taisyklės, tik viskas vyksta kiek lėčiau. Bet kuriuo atveju, tinkamai parinkto gydymo poveikį paprastai galima pajusti po kelių dienų ar savaitės priklausomai nuo ligos pobūdžio ir kiek ji įsisenėjusi.

Kuriais atvejais padės homeopatija?

Ūminių ligų gydyme – jokių abejonių, tai pirmo pasirinkimo metodas. Cheminiai medikamentai liks tik ypatingiems atvejams.

Lėtinės ligos mūsų šiuolaikinėje medicinoje apskritai nėra išgydomos, geriausių atveju jų eiga „kontroliuojama“ nuolat vartojant pašalinį poveikį turinčius preparatus. Homeopatija čia unikali tuo, kad gali padėti visiškai pasveikti, tegu toks gydymas ir sudėtingesnis, reikalaujantis tiek gydytojo, tiek Jūsų kantrybės bei pastangų.

Mūsu organizmas dažniausiai turi resursų ir galimybių pasveikti pats. Tai visiškai natūralus procesas. Kodėl jam to nepasiūlius?