Pirmas kartas. Kūdikis pas osteopatą

Pirmas kartas. Kūdikis pas osteopatą

Žurnalas „Tavo vaikas“ jau rašė apie osteopatiją (nr. 9).

Mama Raminta su dviejų mėnesių Kamile nusprendė praktiškai išbandyti, ką reiškia apsilankyti pas osteopatą ir paklausinėti visko, kas rūpi. Pasak mamos, naują, netradicinę medicinos šaką išbandyti ir įdomu, ir baugu.

Osteopatas Ježi Rungo. Konsultuoja osteopatas Ježi Rungo.

Osteopatas Ježi Rungo: „Dirbu su tokiais mažyliais, kad padėčiau sklandžiau vystytis, gyventi, nes gimdymas nėra malonus pasivaikščiojimas parke, tai sunkus darbas. Ir vaikui, ir, žinoma, mamai. Ir gimdymo padarinių būna įvairių ir jie gali būti ne visada teigiami, osteopato tikslas – tą sveikatą, kurią žmogus turi iš prigimties, grąžinti į savo vagą.“

Osteopatas klausia – mama atsako

Koks buvo jūsų gimdymas?

Nėštumas nebuvo kažkuo ypatingas, nebuvo komplikuotas, tačiau pats gimdymo procesas – skausmingas ir ilgas. Gimdžiau beveik dvi paras.

Kiek savaičių truko nėštumas?

40 savaičių ir penkias dienas.

Kiek truko gimdymo procesas, kai nubėgo vandenys ir kol gimė Kamilė?

Pirmą parą prasidėjo sąrėmiai, tačiau vandenys patys nenubėgo, teko įsikišti gydytojams, pačioje gimdykloje veiksmas truko dar dešimt valandų.

Kaip vaikelis atrodė iš karto po gimdymo?

Labai verkė, bet kai man ją padavė, kad pažįstų, dukrytė tiesiog užmigo, išmiegojo kokias šešias valandas, kaip juokavo gydytojai, mažylė buvo labai pavargusi nuo gimimo.

Mėlynės kaktytėje ir pakaušyje rodo, kad vaikelis nukeliavo labai sunkų kelią. Gydytojai turėjo ją pagal Apgar skalę įvertinti 9-10 balų, tiesa?

Taip, Kamilę įvertino 9 balais.

Mergytė jau nugyveno du mėnesius. Kokia ji? Mamos – patys geriausi osteopatai, jums duota jausti ir suprasti savo vaiką.

Matau, kad jau prasideda pilvuko skausmai. Šiaip rami, kai niekas neskauda. Jau buvome pas įvairiausius gydytojus, bet niekas negali paaiškinti, kodėl ji prieš miegą verkia apie 40 min.

Kaip mergaitė valgo?

Gerai, maitinu pati krūtimi, svorio gal ir ne per daugiausia priaugo, bet, manau, pakankamai – po 600 g per mėnesį. Buvome pas žindymo specialistę, sakė, kad gerai žinda, puikiai apžioja – žodžiu, jokių bėdų.

Kaip Kamilė miega?

Dieną sunkiai, naktį miega labai gerai, bet pirmiausia išverkia savo 40 min., o tada jau krinta kaip lapas. Dieną ji užmiega sunkiai, pamiega gerą pusvalandį ir toliau būdrauja.

Osteopatas apžiūri mažylę. Štai jo išvados.

„Vizualiai matyti, kad vaikelio galvytė šiek tiek netaisyklingos formos, mažoka simetrijos, o tai rodo, kad per gimdymą gan didelė apkrova teko galvos kaulams. Tai gali būti viena priežasčių, kad pažinimo, dėmesio sutelkimo, kalbos gebėjimai gali šiek tiek kitaip vystytis, vaikas gali vėliau ir neaiškiai kalbėti. Bet mes tik darome tokią prielaidą, kad yra tokia tikimybė, bet nereiškia, kad taip ir bus. Kodėl taip sakau, kad osteopatas gali tam tikrais rankų judesiais panaikinti galvos srityje esančią įtampą? Galvoje yra kompiuteris, kuris reguliuoja visas kitas organizmo funkcijas, o jis turi veikti gerai. Galvytę sudaro tam tikras skaičius kauliukų, kuriuos galima švelniais rankų judesiais pakoreguoti.

Apžiūrėjęs Kamilę, jau matau, kad yra tam tikra įtampa pečių srityje, ji spaudžia kumštukus, kūdikis turėtų būti „laisvesnis“. Galima pajusti ir krūtinės ląstos įtampą. Tai reiškia, kad per gimdymą tam tikros zonos buvo užspaustos ir nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Įsivaizduokite, jūsų, tarkime, kelis sumuštas, o aš vis bandau jį paliesti. Ką jūs darote? Bandote atstumti mano ranką. Taip ir kūdikis pažeistą, užspaustą vietą bando kažkaip paslėpti, apsaugoti, kitaip susirangyti, kad tik ta vieta būtų neliečiama. Mūsų kūnas atsimena viską, visas traumas, visus nemalonumus. Osteopatas gali padaryti tokią pažeistą vietą gyvybingą ir sklandžiai funkcionuojančią. Jūs tik neišsigąskite, jūsų Kamilė yra sveikas vaikas, tik jai reikėtų padėti pašalinti tam tikras problemines vietas, kurios yra vienaip ar kitaip gimstant pažeistos.“

Mama Raminta klausia – osteopatas atsako

Kaip jūs padedate?

Osteopato pagrindinis instrumentas – rankos. Osteopatai, kurie mokomi dirbti su vaikais, turi apčiuopos (palpacijos) būdu atrasti audinių pakitimus, kurie nukrypsta nuo normos. Paprastas pavyzdys: aš liepiu jums suspaustu kumščiu atlikti kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, paimti daiktą. Jūs to nepadarysite, taip pat yra ir su audiniais, kurie yra užspausti, jie neatlieka savo funkcijos iki galo. Osteopato tikslas – švelniai rankomis pakoreguoti vaiko organizmą taip, kad tam tikri užspausti organai pradėtų veikti. Vaizdžiai tariant, kad instrumentas (organizmas) ne tik išleistų kokį nors garsą, bet ir sugrotų melodiją.

Nuo ko pradėtumėte pagalbą?

Aš pradėčiau nuo to, kad į visą organizmą reikėtų žiūrėti kaip į vieną visumą. Bet tiesa, kad pradėčiau nuo tų vietų, kurios pirmiausia reikalauja korekcijos – galvytės ir krūtinės ląstos. Iš tiesų kūdikio organizmas kiekvieną dieną gali siųsti skirtingus signalus, mama, kuri geriausiai jaučia vaiką, gali suteikti vertingos informacijos ir nuo to pradėti. Tai tarsi lukštenti svogūną, nuimant vieną lukštą po kito.

Per kiek laiko galima sutvarkyti kūdikio bėdas?

Labai individualiai, vieno universalaus „recepto“ nėra.

Ar būna tokių naujagimių, kurie gimdami visiškai nepatiria jokio streso ir pažeidimų?

Manoma, kad gimimas yra pats sunkiausias darbas, koks tik gali nutikti žmogui. Per mano daugiau kaip 15 metų praktiką tokių naujagimių, reikalaujančių tik nedidelės korekcijos, buvo vienetai. Žymi amerikiečių osteopatė Viola Frymann 10 m. darė studijas pagal tam tikrus osteopatinius parametrus, ar vaikas patyrė apkrovą gimdymas ar ne. Statistika tokia, kad iš 10 naujagimių tik vienas jos nepatiria.

Vadinasi, pagal šią studiją beveik visus naujagimius turėtų apžiūrėti osteopatas?

Daugumoje Vakarų Europos šalių tėvai taip ir elgiasi. O nemažai gydymo įstaigų per gimdymą dalyvauja ir osteopatas. Pas mus dar kol kas ne daug kas žino apie osteopatiją arba nenori žinoti. Tarkime, kai kuriuose Prancūzijos regionuose ligonių kasos apmoka osteopato paslaugas, jei vaikas gimė taikant cezario pjūvį.

Osteopato funkcija atrodo tokia neapčiuopiama – vos ne iš burtų ir mistikos srities. Kaip mamai patikėti, kad rankų judesiais galima pakoreguoti mažylio organų veiklą?

O kaip jūs tikite, kai kalbate mobiliuoju, juk nematote jokių apčiuopiamų laidų? Geriame tabletę, nežinodami jos cheminės sudėties ir kaip ji veiks, bet vis tiek tikime? Neseniai buvau seminare Berlyne, ten mums pateikė tokius skaičius: 50 proc. pacientų į gydytoją kreipiasi visiškai be reikalo. Geri osteopatai tam tikras ligas gali pagydyti tik rankų judesiais, neįtikėtina, tačiau tokie faktai.

Noriu nuraminti mamas, jokių burtų čia nėra, tiesiog tam tikri fiziologiniai procesai, tikime tuo ar ne, organizme egzistuoja. Iki šiol niekas dar nepaneigė nei anatomijos, nei biologijos, nei biochemijos. Tokie procesai organizme vyksta ir mes tais algoritmais remiamės, padėdami organizmui funkcionuoti.

Gal vaikas tas dėl gimdymo apkrovų patirtas lengvas traumas tiesiog išaugs, kaip sako močiutės?

Niekas iš nieko neatsiranda ir niekur nedingsta. Pažiūrėkite į vaikus, kuriems atliekama medicininė apžiūra, jiems diagnozuojama plokščiapėdystė, kojyčių deformacijos (X arba O forma), plokščia krūtinė, iškrypęs stuburas ir pan. Iš kur tai atsiranda, klausia mamos. Viskas nuo per gimdymą patirtų apkrovų, kurios išsivystė į vienokią ar kitokią formą. Turėjau tokią mažąją pacientę, kuriai pradėjus lankyti mokyklą ir atsiradus papildomam krūviui išryškėjo nerviniai tiktai, ėmė varginti galvos skausmai. Gydytojai priežasties neranda, pagal visus parametrus mergaitė sveika, išklausinėjus paaiškėjo, kad gimė neišnešiota, o pats gimdymas buvo labai sunkus. Vaikui gimdymo apkrovų lemtos bėdos gali nepasireikšti, kol jie nepatirs kito – fizinio, emocinio, socialinio streso. Organizmas pradeda reikalauti vidinių išteklių, vidinių jėgų, o jų nebėra, nes jie išnaudoti pažeistoms vietoms „palaikyti“ .

Po apžiūros

Apžiūrima Kamilė maloniai šypsosi osteopatui.

Osteopatas pastebi, kad mamą Ramintą bekalbant išmušė raudonomis dėmėmis kaklo srityje ir pakomentuoja: „Mamos pačios to nenorėdamos gali perduoti jas slegiančią įtampą savo kūdikiui. Mama gali jausti nerimą, baimę, nes jai tai nauja patirtis, kuri yra dar nežinoma. Vaikas savo kūno dar nesupranta, bet puikiausiai jaučia mamos emocijas. Kol kas mama ir kūdikis dar yra vienas organizmas, nors fiziškai jie jau atsiskyrę. Dėl to mamai pačiai reikėtų susirūpinti savo sveikata ir pasistengti, kad tos įtampos neliktų. Osteopatas gali padėti ir jai.“

Keliais sakiniais

Derėtų atsiminti, kad osteopatas nemasažuoja ir nemankština kūdikio, tik lengvai liesdamas apčiuopia įtampos vietas ir švelniai spausdamas jas atpalaiduoja.

Atsipalaidavus įtampai kūdikis pradeda sklandžiau judėti, lengviau kvėpuoti, ramiau miegoti ir geriau vystytis, pagerėja virškinimo sistema. Į tokį gydymą kūdikiai reaguoja gerai, užmiega, atsipalaiduoja, nes „nuimama“ įtampa, skausmas.

Stipriausi Lietuvoje 2017